Savaitės pradžioje – 15 – 17 dienomis - pakartotinai pamatysime Kristijono Vildžiūno filmą “Kai apkabinsiu tave”, nukeliantį į 1961-ųjų Berlyną ir pasakojantį dramatišką tėvo ir dukters istoriją bei Tomo Hooperio filmą “Karaliaus kalba” apie Anglijos monarcho Jurgio VI (Colin Firth) kovą su... kalbos sutrikimu. Nebylaus kino komediją “Saugumas paskutinėje vietoje” (1923) su Haroldu Lloydu gyvai įgarsins perkusininkas Arkadijus Gotesmanas ir pianistas Vytis Smolskas. Šiame kine sutinkamas vienas garsiausių nebyliojo kino eros vaizdų: Lloydas kabo dangoraižio viršūnėje, įsikibęs linkstančių laikrodžio rodyklių, virš judrios gatvės.
Ketvirtadienį pamatysime neįprastą “Menų spaustuvės” projektą - spektaklį-instaliaciją pagal visiems žinomo Ingmaro Bergmano kūrybą. Režisierė Agnė Dilytė įspėja, kad atėję į spektaklį žiūrovai turėtų pasiruošti atviro teatro patirčiai: spektaklis „Persona“ beprotiškai intymus.
1966 metais ekranus išvydusio Ingmaro Bergmano filmo „Persona“ centre – prarastos tapatybės kančios, skausmingas savojo „aš“ suvokimas, žmogaus kelias savęs link.
O spektaklis daugiau neria į tai, ką žmoguje išprovokuoja susitikimas su kitu žmogumi - giliai slypinčius instinktus.
Penktadienį į smagią situacijų komediją “Kvailių vakarienė” pakvies Lietuvos rusų dramos teatras. Į šį Prancūzijoje gyvenančio vertėjo ir režisieriaus Michailo Poliščiuko statytą spektaklį galite drąsiai kviesti rusakalbius draugus ir svečius – spektaklis vaidinamas rusų kalba. Francisas Veberas pjesę „Kvailių vakarienė" sukūrė 1991 metais, o po septynerių metų pastatė filmą „Vakarienė su priekvailiu". Pjesė išpopuliarėjo ir buvo dažnai statoma teatruose. Tai psichologinė situacijų komedija, sukonstruota iš šmaikščių dialogų. Leidėjas Pjeras Brošanas (Aleksandras Agarkovas) su draugais kiekvieną trečiadienį suruošia vakarienę, kurios tikslas - atsivesti su savimi kvailį ir jį prašnekinti. Laimi tas, kurio kvailys „geriausias". Pjero kandidatas - Fransua Pinjonas (Dmitrijus Denisiukas), mokesčių departamento tarnautojas. Dėl radikulito priepuolio Pjeras atšaukia vakarienę su draugais, bet atšaukti susitikimą su Fransua jam nepavyksta. Ir štai kvailys ateina, sukelia tikrą suirutę, aibę katastrofų ir netikėtumų, kurie apverčia Pjero gyvenimą. Šiame prancūziškame farse kiekvienas rasime panašumų į save.
Festivalyje spektaklį pagal Maksimo Gorkio pjesę “Dugne” jau pristate Oskaro Koršunovo teatras, o šeštadienį į spektaklį “Vasarotojai” kvies “Keistuolių” teatras.
Įvykių centre – inteligentai, iš liaudies kilę „skalbėjų, virėjų vaikai“, ir jų miesčioniškos kritika. Pavadinimas, kaip būdinga M. Gorkiui, – daugiareikšmė metafora, nusakanti bendrą veikėjų psichologinę nuostatą, jų norą „pailsėti“. Pjesės personažai vaizduojami paskutinėje dvasinės korozijos stadijoje – sulaužę jaunystės priesaikas, lėtai grimztantys į miesčioniškos gerovės liūną. Keistuolių teatro režisierius Aidas Giniotis teigia, kad šios dvasinės bei kultūrinės krizės sukeltos problemos, šiandien yra lygiai taip pat aktualios ir skaudžios, kaip ir XX a. pradžioje. Spektaklyje vaidina kelių kartų “Keistuolių” aktoriai bei kviestinės žvaigždės: Darius Meškauskas, Dainius Gavenonis, Rasa Samuolytė, Gabija Ryškuvienė, kiti.
Rugpjūčio 19 ir 20 dienomis “Druskininkų Kolonadoje” klausysimės dviejų įdomiausių daininkių – Jurgos Šeduikytės ir Aistės Smilgevičiūtės – akustinių koncertų.
Jau kurį laiką Maskvos megapolyje gyvenanti ir kurianti Jurga Šeduikytė Druskininkų teatro festivalio svečiams pristatys geriausias dainas bei keletą kūrinių iš naujo projekto – muzikinio spektaklio “MetroNomes”, kurio pristatymas planuojamas rudenį.
Klausysime pamėgtų dainų: “Running”, “Smėlio žmonės”, “Galbūt”, “Aukso pieva”, “Angelai”, “Instrukcija”, “Nebijok”, dar negirdėtą “Tūlą”.
Jau antrą dešimtmetį muzikinį bagažą renkantis savito braižo dainų autorius ir atlikėjas Rokas Radzevičius ir etninėmis spalvomis bei skaidria energetika išsiskirianti atlikėja Aistė Smilgevičiūtė kviečia praleisti vakarą kartu Druskininkuose. Aistė ir Rokas drauge su grupės „Skylė“ nariais Mantvydu Kodžiu ir Gediminu Žiliu pakvies paklausyti akustinio grupės pasirodymo.
Koncerte skambės dainos iš kartu su grupe SKYLĖ įrašytų albumų „Sapnų trofėjai“, „Povandeninės kronikos“, „Babilonas“, „Lukiškių pieva“, duetai iš roko operos „Jūratė ir Kastytis“. Koncerto akcentas – dainos iš pačio naujausio muzikantų darbo – albumo „Broliai“, skirto Lietuvos laisvės kovotojams.
Akustinės versijos išryškins dainų tekstus, kurių daugumos autoriai yra patys atlikėjai bei „Poezijos pavasario 2009“ laureatas Rimvydas Stankevičius.
Finaliniu Druskininkų teatro festivalio akcentu pries užleidžiant pozicijas visagaliam krepšiniui taps teatro judėjimo “No Theatre” spektaklio “Mr. Fluxus” eskizo pristatymas. Šio projekto, kurį konsultuoja Jonas Mekas idėjos autorius ir režisierius Vidas Bareikis ir jo suburta aktorių grupė Druskininkų mieste gyveno tris savaites ir dirbo pagal labai griežtą ir intensyvų grafiką. Tai – duoklė garsiausiam fluxus judėjimo atstovui iš Lietuvos Jurgiui Mačiūnui, kuris buvo stulbinančiai pedantiškas. Jaunieji aktoriai taip pat kėlėsi anksti rytais, maudėsi ežere, repetavo, žiūrėjo filmus, spektaklius, rengė susitikimus ir teatralizuotas vakarienes festivalio aktoriams bei viešas akcijas miesto gatvėse. Šios gyvos teatro laboratorijos filmuoti fragmentai taps ir būsimojo spektaklio dalimi. Spektaklio pristatymas vyks naujoje festivaliui erdvėje – centre įsikūrusiame ir kurį laiką užrašu “parduodama/nuomojama” besiuikuojančiame pastate Čiurlionio g. 73. Sakoma, kad ir čia turėjo išdygti kultūros centras... Dabar čia nėra net elektros – fluxus.
„Fluxus” judėjimą lietuvis Jurgis Mačiūnas sukūrė JAV septintajame XX a. dešimtmetyje. Už viso šios krypties grandioziškumo stovėjo vienas mažas žmogus, kurio iniciatyva ir kartais niekam nesuprantamomis pastangomis buvo įgyvendinti visi festivaliai, performansai ir koncertai. Daugelio savo bendražygių ne visada suprastas J. Mačiūnas sukūrė judėjimą, įėjusį į pasaulinę meno istoriją.
Spektaklis – provokacija „Mr. Fluxus” yra savotiškas teatro judėjimo „No Theatre” dialogas su “Fluxus” kūrėjų laikmečiu. Įžengus į XXI a., alternatyvaus meno kūrimas vadovaujasi lygiai tomis pat taisyklėmis, kaip ir prieš 50 metų, susiduria su panašiomis problemomis ir iš principo kalba apie tą patį - stereotipų laužymo svarbą.
Bilietus platina “Tiketa”. Daugiau informacijos www.dtf.lt
Druskininkų teatro festivalio informacija